regėtinas

regė́tinas, -a adj. (1); N, M regimas, matomas: Regėtinas, po akių esąs R131. Sūnus, būdamas savimp pačiamp neregė́tinu, teikės parodytis kūne regimame DP249.

regė́tinai adv.; B, R131, S.Stan, N, M: Mes akimis regim (regėtinai regim) poną su tavimi santį BB1Moz26,28. Žiniomis, regėtinai, po akim, atvirai SD75. Išmestas buvo Judošius, norint regė́tinai su kitais apaštalais gyveno DP607. Patys nuog to laiko, kaip buvai pas mus, regėtinai turtingesniais esame Rp.